Renginių sektoriui nepavyksta prisibelsti į valstybės institucijų duris: „Kodėl mūsų sritis laikoma nereikšminga ekonomikai?“

Renginių sektoriui nepavyksta prisibelsti į valstybės institucijų duris: „Kodėl mūsų sritis laikoma nereikšminga ekonomikai?“

 

Po šalyje paskelbto karantino daugiau nei 80 įmonių susivienijo, įkurdamos Renginių industrijos asociaciją (RIA), kurios pagrindiniu tikslu tapo išsaugoti kritinėje padėtyje atsidūrusį renginių organizavimo sektorių, kuriame dirba daugiau nei trylika tūkstančių darbuotojų.

 

 

 

Oficialiais raštais jau tris kartus kreipęsi į Vyriausybę ir atskiras valstybės institucijas, RIA iki šiol nėra gavusi veiksmų plano, kuriame būtų nurodytos konkrečios pagalbos priemonės, kurių gali tikėti renginių industrijos sektorius, kuris, tikėtina, kurį laiką nebus pajėgus pilnavertiškai vykdyti savo veiklos net ir pasibaigus Vyriausybės įvestam karantinui ir draudimui organizuoti renginius.

 

 

 

„Džiugu, kad pagaliau prasideda dialogas, kurį išjudinti prireikė net kelių savaičių. Šiandien Seimo narys Remigijus Žemaitaitis Seimo posėdžio metu tiksliai įgarsino mūsų industrijos problemas. Vilties teikia iš Seimo tribūnos nuskambėjęs ministro Žygimanto Vaičiūno pažadas, kad Vyriausybė netrukus pateiks siūlymus ir mūsų sektoriui. Vis dėlto tenka apgailestauti dėl Kultūros ministerijos uždaros laikysenos − ministro Mindaugo Kvietkausko komanda nemato reikalo į svarstymus įtraukti ir Renginių industrijos asociacijos atstovų – akivaizdu, kad problemas suprasti ir išgirsti pasiūlymus taip kur kas sudėtingiau. Deja, bet mūsų komunikacija kol kas apsiriboja tik oficialiais raštais ir elektroniniais laiškais, kuriais, užuot diskutavę apie reikalo esmę, vis dar turime ieškoti argumentų, kodėl būtų verta renginių srities klausimus aptarti su Renginių industrijos asociacijos atstovais“, − situaciją paaiškina RIA valdybos pirmininkas, kūrybos namų ELITAZ vadovas Gediminas Jaunius.

 

 

 

Asociacija neketina nuleisti rankų – sekdami kaimyninių šalių praktika, valdybos nariai pakartotinai kreipiasi į Vyriausybę ir Seimą, bandydami atkreipti dėmesį į šio sektoriaus svarbą visuomenėje.

 

 

 

„Labai stebina, jog tiek daug aplink žmonių, kuriems nėra akivaizdu, jog koncertai ar kiti renginiai buvo nukelti ne atlikėjų ir organizatorių „pageidavimu“. Daugeliui artistų nukelti koncertai – tai prarastos galimybės, kurioms ruoštasi dešimtmečiais ir kurios gali niekada nepasikartoti. Atlikėjai ir organizatoriai prieš renginį patiria iki 50% ir daugiau išlaidų, net jei renginys „galėtų“ būti nukeltas, o tai − milžiniški nuostoliai“, – sako festivalio Midsummer Vilnius organizatorius Valdas Petreikis.

 

 

 

Apie tai, jog visuomenėje vyraujanti klišė, kad menas nėra pirmo būtinumo dalykas, netaps prielaida visus su kultūra ir renginiais dirbančius žmones palikti nuošalyje kalba ir UAB „Lietuvis“ vadovas bei asociacijos valdybos narys Marijus Olekas:  „Renginių industrijos sritis yra laikoma absoliučiai nesvarbia ir nereikšminga ekonomikai. Mūsų tikslas –  kad būtumėm išgirsti, kad gautumėme valstybės palaikymą – tokį, kokį gauna šis sektorius kitose Europos šalyse. Net nežiūrint labai toli, Latvija, Lenkija priima reikalingus sprendimus ir labai operatyviai. Mūsų industrija nori išlikti rinkoje, išlaikyti darbo vietas ir tęsti savo misiją, kuri yra svarbi mūsų šalies gyvenime.“

 

 

 

Renginių industrijos sektoriaus svarbą visuomeniniame šalies gyvenime pabrėžia ir OLIVE vadovė, asociacijos valdybos narė Agnė Grigaliūnienė: „Mūsų sektorius ne tik kelia žmonių emocinę sveikatą ir jau ilgus metus kuria pridėtinę vertę valstybėje įdarbinant daug kūrybingų žmonių – mes kuriame projektus, kurie sujungia begalę smulkaus ir labai smulkaus verslo įmonių − grandinės principu leidžiant įmonėms veikti, kurti darbo vietas ir mokėti mokesčius. Tad jei valstybė uždraudė mūsų kasdienę veiklą, tikiu, kad bus prisiimta atsakomybė ir mums bus padėta, tam, kad po krizės grįžtumėme į kasdienį gyvenimo ir darbo ritmą ir, išsaugoję darbo vietas, ir toliau vykdytumėm savo veiklą bei mokėtumėm mokesčius. Bendradarbiavimo formulė paprasta − prašome valstybės padėti trumpuoju laikotarpiu, kad veiktumėm ir atsidėkotumėm ilguoju laikotarpiu.“

 

 

 

RIA valdybos narė, DOMINO teatro vadovė Diana Bukantaitė – Kutkevičienė atkreipia visuomenės dėmesį į renginių sektorių ištikusios krizės mąstą, pabrėždama, kiek daug šį sektorių aptarnaujančių profesionalų neteko galimybės dirbti. „Šiandien, kreipdamiesi į valdžios institucijas, kalbame apie visos renginių industrijos problemas. Kalbame apie žmones, kurie kovo 13 d. liko be darbo. Ir tai ne tik žinomi aktoriai, muzikos atlikėjai ar renginių vedėjai. Juk kiek žiūrovams „nematomų“ žmonių dirba, kad įvyktų spektaklis, konferencija ar koncertas – režisieriai, prodiuseriai, arenų ir koncertų salių personalas, bilietų platintojų darbuotojai, garso, šviesos, scenografijos technikai, maisto tiekėjai, rūbininkai, grimo specialistai, dekoratoriai, valytojai ir daugybė kitų. Tad prašome valstybės bendradarbiavimo, kad galėtume išsaugoti darbo vietas ir pasirūpinti tais žmonėmis, kurie dirbo ir sąžiningai mokėjo mokesčius, bet liko be savo darbo. Renginių industrijos asociacija pateikė pasiūlymus, kaip spręsti viso sektoriaus problemas – būtina PVM lengvata, subsidijos darbo užmokesčiui ir nediskriminacinio pobūdžio išmokos dirbantiems savarankiškai, protingas ir proporcingas požiūris į perkeliamus renginius ir bilietų grąžinimo teisę – tam, kad galėtume išgyventi šį sunkmetį ir po jo grįžti į darbą. Tačiau mūsų pasiūlymai turi būti išgirsti ir su valdžios atstovais esame pasiruošę kartu ieškoti sprendimų.“

 

 

Jau trečią kartą į Vyriausybę ir Seimą kreipęsi renginių industrijos asociacijos nariai prašo:

 

 

  1. priimti atitinkamus Užimtumo įstatymo pakeitimus, kuriais renginių rinkos dalyviams būtų užtikrintas visiškas (100%) priskaičiuoto darbo užmokesčio subsidijavimas (taikant lubas) visą renginių ir susibūrimų draudimo laikotarpį bei ne mažesnis nei 50% subsidijavimas – dar 3 mėnesius po draudimų panaikinimo, bei priimti teisės aktus, kad būtų užtikrintos ne mažiau kaip 80% praėjusių metų pajamų vidurkio išmokos (taikant lubas) šios rinkos dalyviams, vykdantiems veiklą savarankiškai (pagal individualios veiklos pažymas ir verslo liudijimus);
  2. priimti teisės aktą, nustatantį, jog renginių organizatoriai privalo dėti maksimalias pastangas, kad renginių ir susibūrimų draudimo pasekoje neįvykę renginiai būtų nukelti ir įvyktų iki Vyriausybės nustatytos datos, o pinigai, sumokėti už bilietus į perkeltus renginius tokiu atveju neturi būti grąžinami
  3. sumažinti PVM tarifą renginių rinkai.

 

Grįžti atgal